Home / Naujienos / Kovos su antimikrobiniu atsparumu planas
Kovos su antimikrobiniu atsparumu planas

Kovos su antimikrobiniu atsparumu planas

Kovos su antimikrobiniu atsparumu planas

2014 06 25

www.vmvt.lt

Maždaug nuo XX a. vidurio gausiai ir neatsakingai vartojant antibiotikus žmonių bei gyvūnų gydymui, daugelis bakterijų tapo atsparios šiems vaistams ir žaibiškai plinta visuomenėje. Atsparių mikroorganizmų sukeltos infekcijos kasmet nusineša daugiau kaip 25 tūkst. europiečių gyvybių, o stacionarams tokių ligų gydymas kainuoja apie 1,5 mln. eurų.

Atsparūs mikrobai plinta per maistą, gyvūnus

Europos Komisija dar 1990 m. pripažino, kad antimikrobinis atsparumas kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai. Mat atsparių mikroorganizmų sukeltų infekcijų neįveikia įprasti gydymo metodai – būtinas ilgesnis ir brangesnis gydymas. Be to, didėja bakterijų atsparumas paskutinės kartos antibiotikams, todėl kasmet nuo infekcinių ligų miršta vis daugiau žmonių.

Atsparumas antibiotikams dažniausiai pasireiškia kvėpavimo takų ir lytiškai plintančiomis infekcijomis, meningitais, viduriavimo ligomis.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nustatoma vien tik apie 440 tūkst. naujų keliems vaistams atsparių bakterijų sukeltų tuberkuliozės atvejų, iš kurių apie 150 tūkst. baigiasi mirtimi. Kai kurios Enterobakterijos (E.coli) yra atsparios visiems žinomiems antibiotikams.

„Atsparius mikrobus vieni kitiems gali perduoti ne tik žmonės. Dėl neatsakingo veterinarinių vaistų naudojimo, atsparūs mikroorganizmai plinta ir tarp gyvūnų. Naminiams gyvūnams ir galvijams jie gali sukelti sunkiai išgydomas arba mirtinas ligas. Be to, per tiesioginį sąlytį ir net maisto produktus iš galvijo bakterijos gali patekti į žmogaus organizmą“, – pabrėžia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius dr. Jonas Milius.

Svarbiausios Europos Sąjungos (ES) institucijos (Taryba ir Europos Parlamentas) yra pripažinusios, kad siekiant sustabdyti antimikrobinio atsparumo plitimą, labai svarbu taikyti efektyvias priemones tiek žmonių gydymo ir veterinarijos, tiek maisto ir pašarų srityse.

Kovos su antimikrobiniu atsparumu planas

Europos Komisija jau ne vieną dešimtmetį ieško šios problemos sprendimų, kuriuos būtų galima taikyti žmonių medicinoje ir gyvulininkystės srityje. Pavyzdžiui, buvo patobulinti kontrolės sistemą reglamentuojantys teisės aktai, patvirtintos rekomendacijos dėl antibiotikų vartojimo ir ataskaitų teikimo, skirtos lėšos naujų vaistinių medžiagų paieškai ir tyrimams.

2011 m. Europos Komisija penkeriems metams patvirtino dvylikos konkrečių veiksmų planą, skirtą kovoti su antimikrobinio atsparumo plitimu. Šis veiksmų planas apima, tiek žmonių, tiek veterinarinę mediciną. Jame numatyta gerinti informuotumą apie tinkamą antimikrobinių medžiagų vartojimą; stiprinti ES teisinę bazę, susijusią su veterinariniais vaistais ir gydomaisiais pašarais; nustatyti rekomendacijas, kaip taupiai naudoti antimikrobines medžiagas veterinarijoje; stiprinti infekcijų prevenciją ir kontrolę ligoninėse; nustatyti teisines priemones, griežtinančias galvijų infekcijų prevenciją ir kontrolę; stiprinti žmonėms bei galvijams skirtų antimikrobinių vaistų vartojimo priežiūros sistemas ir kt. Šiais metais Europos Komisija parengs praktines gairės dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo ES šalyse.

Griežtai kontroliuoja antibiotikų vartojimą

Siekiant sumažinti atsparių bakterijų plitimą per gyvūnus ir maisto produktus, VMVT specialistai vykdo įvairias stebėsenos ir kontrolės programas. „Tiriama, ar mėsoje ir piene nėra antibiotikų likučių, griežtai kontroliuojamas veterinarinių vaistų, taip pat gydomųjų pašarų vartojimas. Veterinariniai vaistai skiriami tik pagal receptą, o galvijui persirgus ligomis, kurios gydomos antibiotikais, tam tikrą laiką draudžiama jo mėsą ar, pavyzdžiui, pieną naudoti maistui“, – sako J.Milius.

Beje, parinkti antibiotikus konkrečių ligų atvejais gali tik veterinarijos gydytojas. Prieš skiriant gyvūnui vaistus, turi būti nustatyta ligos priežastis (sukėlėjas). Tam tikslui atliekamos antibiogramos (bakterijų jautrumo antibiotikams nustatymas), ištiriamas ligos sukėlėjo jautrumas konkrečiam antimikrobiniam vaistui. 2013 m. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute tokių tyrimų atlikta beveik 2 tūkst. Čia taip pat atliekami bakterijų kultūrų patvirtinimo bei sukėlėjų nustatymo patologinėje ir klinikinėje medžiagoje tyrimai.

„Daug dirbame šioje srityje, tačiau labai svarbu kartu su verslo asociacijomis, mokslo institucijomis, medikais parengti Lietuvos nacionalinį kovos su antimikrobiniu atsparumu planą. Kovoti su antimikrobiniu atsparumu veterinarijoje labai padėtų ne tik atsakingas antibiotikų vartojimas, bet ir efektyvus ligų prevencijos priemonių taikymas (vakcinavimas), tinkamas gyvūnų gerovės reikalavimų užtikrinimas (mikroklimato sąlygos, subalansuotas šėrimas), reguliarus higienos priemonių taikymas ir nuolatinis, konstruktyvus gyvūnų laikytojų ir veterinarijos gydytojų bendradarbiavimas”, – apibendrina J.Milius.

 

About Gedas

Leave a Reply